Prieš keletą dienų pasielgiau spontaniškai – per facebook‘ą pakviečiau visus artimus draugus vakarienės. Tai buvo viena iš dienų kai norėjosi su kažkuo dalintis, šauniai pabendrauti.

Be to labai norėjosi sužinoti kiek draugų atsilieps į šį kvietimą. Juk tai reikštų sujaukti rutiną, spontaniškai pakeičiant  planus.

Tik vieni draugai pakomentavo kvietimą, o kiti net mygtukų patingėjo paspausti. O galbūt viduje niekaip negalėjo apsispręsti planų pakeitimui? Juk taip sunku nukrypti nuo rutinos, nes ji padeda jaustis patogiau, saugiau.

Tačiau kaimynai (amžius tarp 50-60m) parodė pavyzdinį spontaniškumą, nes praėjus maždaug 15 min po skambučio jau plepėjom prie stalo.

Sėdžiu ir susimąstau užvertusi galvą: na, žiauriai patinka pasielgti spontaniškai.  Tikriausiai daug daugiau kartų pasielgčiau spontaniškai jei neatsiklausčiau vyro (juk daugelis idėjų kyla ką galima nuveikti su šeima). Šį kartą neatsiklaususi parašiau tokį pakvietimą ir kaip „tyrimas“ parodė nedaug žmonių turi spontaniškumo. Tačiau vyras labai pozityviai tai priėmė.

Smagu, kad su vyru sutarėm, kad su juo nebūtina kiekvieną kartą tartis. Labai džiaugiuosi, kad jis manimi pasitiki ir tiki, kad jį pakankamai pažįstu.

Kai statėme namą, gyvenome bute. Gaminu vakarienę, o už lango fantastiškas oras. Tiesiog būdavo neįmanoma atsilaikyti spontaniškumui. Supakuodavau maistą ir važiuodavom į „savo“ mišką ( prie statomo namo). Tiesa pasakius sumelavau, man netrukdydavo kilti spontaniškoms mintims net lietus, tuomet jau buvo kur pasislėpti, nes namas „įsigyjo“ stogą. Iš putoplosto blokų pasidarydavom stalą, kėdes.

Nesvarbu, kad aplink statybinė netvarka, bet jausmas širdyje smagus. Taip pat labai smagu matyti kaip vaikai džiaugiasi, nes mama vėl kažką sugalvojo. Matant, kaip kiti džiaugiasi mano sukurta situacija, norisi tą laiką įkvėpti į save giliau ir giliau, kad kuo ilgiau tai nešiočiausi.

Būti spontaniškam man reiškia įsileisti džiaugsmo akimirkų į gyvenimą. Kartais įgyvendinti pašėlusį sumanymą – tai būti šiek tiek nenuspėjamai mūsų sustabarėjusiame pasaulyje. O tai atgaivina ne tik mus pačius, bet ir aplinkinius.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: