Varomoji jėga – Meilė

AD_061

Ar pamenat kai būdami vaikais prašydavot įvairiais būdais tėvų dėmesio? Ar prisimenat kaip stengdavotės, kad jus pagirtų? Ar pamenat kaip buvo nuostabus jausmas kai išgirsdavot iš tėvų įvertinimą, pagyrimą? Ar pamenat patį svarbiausią dalyką – tėvų apsikabinimą, suteikiantį toookį saugumą?

Aš pamenu.

Tačiau močiutės tik buvimas šalia buvo ypatingesnis nei tėvų apsikabinimas. Manau, todėl, kad močiutė jau nebeturėjo kur skubėti, nebeturėjo tiek daug minčių, darbų… Ji visa buvo su manimi.

Išskiriu iš savo pastebėjimų dvi grupes šeimų: vienose – stiprus meilės jausmas, širdžių ryšys pereina iš kartos į kartą; kitose – persiduoda meilės trūkumo jausmas iš kartos į kartą.

Ne, nemanykit, kad antrosios grupės tėvai kiekvienoje kartoje buvo blogi tėvai. Jie davė rūpesčio, meilės tiek kiek patys gavo ir tokia pačia forma, kokia gavo iš savo tėvų. Tokia tų tėvų vaikystės patirtis.

Aš priskiriu save antrajai grupei. Buvau savo šeimoje ta KITOKIA (taip yra pasakiusi mano mama), kuri akivaizdžiai ir garsiai sakė, kad  noriu meilės, noriu jausmų. Tas išsiskyrimo iš šeimos jausmas man visai nepadėjo. Jaučiausi tiesiog plėšoma į dvi dalis. Viena dalis – širdis- atstovavo mano poreikius, o kita –ego- matė, jautė pasekmes ir grūmojo man pirštu, kad blogai elgiuosi.
Tuo metu mano suvokimu, atrodė, kad jei išsakysiu savo poreikius, tai viskas ir pasitaisys, o gaudavosi priešingai.
Žinoma, kad ego nugalėjo ir aš visą laiką stengiausi būti pavyzdinga dukra visose srityse su savo tyliaisiais patapusiais širdies poreikiais. Kad tik mane mylėtų, kad tik mane priimtų šeima, kad tik manimi didžiuotusi.

Laikui bėgant mano danstymosi resursai išseko ir pradėjo reikštis fiziniais skausmais.

Tai, kad tapau sąmoningo kvėpavimo specialiste (rebefere) nėra atsitiktinumas. Tai ilgų ieškojimų, bandymų surasti vidinę ramybę pasekmė.
Šios terapijos dėka aš priėmiau savo tėvus su tiek kiek davė man meilės, atsirado dėkingumo jausmas viskam kas yra mano gyvenime. Mano visi fiziniai skausmai dingo.
Esat galbūt girdėję pasakymą: „Kalba iš širdies“. Sąmoningo kvėpavimo terapijos dėka pajutau kaip kalba mano širdis.

Supratau, kad tik palaikant ramybę savo širdyje, aš galiu duoti meilę savo vyrui, savo vaikams tik savo BUVIMU.

Tad jei jūsų vaikui kažką skauda ir neranda gydytojai priežasties, beieškodami medicininės priežasties, kartu paieškokit savyje Tikrosios Meilės vaikui. Dažniausiai mes esam pareigingi tėvai – vaikus pamaitinam, aprengiam, nuvedam į kiną,…
Kai yra Tikroji Meilė mūsų širdyje, mes galim nudirbti begalę darbų (darbe, namuose), tačiau vaikui netruks jūsų, nes jūsų Tikrosios Meilės bus pilni namai (sienos, kiekviena interjero detale atspindės jūsų meilę…), pilnos jų širdys (jus galite per atstumą Meilę siųsti) ir tų 7min dėmesio tada tikrai užteks jūsų vaikui.

Su Meile,
Auksė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: