Siaubas, kaip nuobodu užrašinėti… Na ką parašyti? Kas čia nutiko šiandien?…

Štai tokios ir panašios mintys, aplankydavo mane ankščiau, kol nesuformavau aiškios minties į klausimą: kam man reikalingi užrašai?

Visų pirma nuimkim nuo savęs „spaudimą“!!!
Juk aš neprivalau rašyti rišlaus pasakojimo. Tai juk ne lietuvių kalbos kūrinio analizė ar rašinėlis.  Neprivalau, kad mano sakiniai būtų prasmingi, rišlūs.
Aš nieko neprivalau…išskyrus viena – RAŠYTI VISKĄ KAS ŠAUNA Į GALVĄ.

Na, vėl pasireiškė mano „romantiška puselė“ , kuri norėjo rasti laiko vakarais atsisėsti į lovą su arbatos puodeliu ir rašyti. Štai tada tai tikrai kažką užrašyčiau.
Tačiau, deja. Kai vaikai jau „gaudo“ sapnus, tada norisi veikti tai kas reiškia –„ kad neveikiu nieko“. Atpalaiduoju smegenis ir einu miegoti kaip „užmušta“.
Juokas ima prisiminus kaip mano „romantiškoji puselė“  gaudė visokias įkvepiančias idėjas. Ir štai vieną dieną užmatau nuostabią užrašų knygelę.
Ji visur keliavo su manimi net nakčiai prie lovos, kad jei užklis ar gera ar bloga mintis, jas galėčiau užrašyti.
Joje pradėjau „guldyti“ ir emocijas, ir mintis , ir idėjas. Ji kartu keliavo į visus seminarus, kursus.

Tad viskas prasidėjo nuo tos mažos , gėlėmis išmargintos, provanciškos užrašų knygelės. Ją jau seniai pakeitė kitos.

Šiais metais buvusiame klasės susitikime „Po 20 metų“, daugelis klasės draugų stebėjosi, kad aš tokia „tiksliukė“ pradėjau vesti  blog‘ą. Rašinėlių rašymas būdavo didžiausias košmaras!!!

Siaubą ir nenorą tuo mėgautis, tikriausiai kėlė „įrėminimas“ į taisyklės ir nesupratimas –O kam man visa to reikia?

Užsirašinėti mintis, idėjas, emocijas, pojūčius ar „vesti“  blog‘ą, pradėjau, nes turėjau aiškius atsakymus į klausimą: kam man tai reikalinga?
Aš noriu:
dalintis;
matyti kaip keičiasi mano mąstymo modeliai;
stebėti kaip realizuojasi mano užrašytos mintys, idėjos;
padėti save motyvuoti;
skatinti savo tobulėjimą, „augimą“ ir t.t.

Manęs klausia ką rašyti, kaip rašyti.

Tarkim, kad pradedate lankyti pilateso užsiėmimus.
Užrašus pradėkite vesti nuo pirminės, paskatinusios pradėti vieną ar kitą veiklą, minties:
kodėl pradedu lankyti šiuos užsiėmimus?
Užrašykite:
tos akimirkos, kai sugalvojote eiti į užsiėmimus emocijas, viltis, tikslus.
jei skauda konkrečią vietą, tai paminėkite.
kur jūsų mintys užsiėmimų metu? Ar dažnai nuklystate?
kaip jūs jaučiatės prieš, po užsiėmimo?
koks jūsų požiūris į savo sugebėjimus užsiėmimo metu?
ar racionaliai priimate savo galimybes?
ar svarbu stebėti kaip šalia esantis žmogus atlieka pratimus?
ar jus domina ką šiuo metu treniruoji?
jei neateinate į užsiėmimą, irgi būtinai užrašykite kas kirba galvoje ir t.t.

Kaip jau minėjau rašykite VISKĄ KAS “ŠAUNA“ Į GALVĄ. Neturi būti tokių minčių, kad ši mintis svarbi, o kita -ne. Viskas svarbu, nes tas viskas yra jūsų gyvenimas.
Džiaugiuosi, kai su klientu “dirbame“ kaip komanda. Smagu būna matyti, kaip žmogus gėrisi kiekvienu daromu įkvėpimu per pilateso mankštą, nes suranda vidinę tikrąją motyvaciją sportuoti.
Kai kurie žmonės sako, kad užknisa ta savistaba, analizė.
Norit pritarimo?
Deja…, kol nepažinosit savęs, tol viskas knis ir užknis.

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: