Ciklas “Gyvenimas kvėpuojant 1“

dekingumas

Žmonės gan dažnai domisi sąmoningo kvėpavimo poveikiu klausinėdami – tai kaip pasijaus to kvėpavimo poveikis mano gyvenime?
Dabar nemažai jau straipsnių galima rasti apie sąmoningą kvėpavimą. Dažniausiai juose rašoma apie dvasinės būsenos pagerėjimą, apie sielą… Vaizdžiai rašoma apie energijos tekėjimą ir visus tuos “dalykėlius”, kuriuos sunku paaiškinti nepabandžius, nepakvėpavus kokį mėnesį.
Mano vyras domisi kvėpavimu stebėdamas iš už kampo 🙂 Jam patinka kaip aš pasikeičiau, bet matomai logika vis dar stabdo. Kartą klausia: tai kodėl visgi jūsų tiek mažai praktikuojančių sąmoningą kvėpavimą jei jau taip gerai?

Atsakymas paprastas: juk baisu lįsti į save. O jei nepatiks ką turi?
Kad “išsikvėpuoti” reikia drąsos, reikia surasti laiko: ar į užsiėmimus nueiti ar pačiam daryti kvėpavimo pratimus.

Taigi pradėjau “gaudyti” įvykius, situacijas iš savo gyvenimo, kad galėčiau apčiuopiamesnėmis formomis, situacijomis pateikti žmonėms kaip sąmoningas kvėpavimas keičia žmones.
Kadangi manau, kad parašysiu ne vieną situaciją, tai užvadinu ciklu “Gyvenimas kvėpuojant”.

Daugiau nei prieš metus, supratau ne  tik protu, bet ir širdimi, kad turiu padirbėti su savo dėkingumu. Tikslas buvo, kad sakant žodžius ” ačiū” ar “dėkoju”, tie žodžiai turėti jausminį turinį.
Iš patirties su sąmoningu kvėpavimu, konsteliacijomis, supratau, kad turiu susikurti simbolį, kuris primins man. Pats tas pasiruošimo veiksmas irgi yra reikšmingas.
Prieš beveik metus laiko, per savo gimtadienį nusprendžiau uždegti dėkingumo žvakę, ištardama visų akivaizdoje šiuos žodžius:
Dėkoju už save ir savo kūną.
dėkoju už galimybę regėti, girdėti, jausti, ragauti ir liesti.
Dėkoju už savo  namus, kuriais su meile rūpinuosi.
Dėkoju už savo šeimą ir draugus, kurių draugiją vertinu.
Dėkoju už darbą, kurį stengiuosi kuo geriau atlikti.
Dėkoju už talentus ir gebėjimus, kuriuos galiu kuo gražiau išreikšti.
Dėkoju už materialų aprūpinimą, kuris žinau, kad niekada nepablogės.
Dėkoju už viską ką esu praeityje patyrusi, nes tai man padėjo augti.
Dėkoju už gamtą ir kiekvieną gyvą būtybę.
Dėkoju už šią ir kitą dieną.
Dabar ir visados dėkoju už gyvenimą.

Visatos dažnai prašau, kad man primintų kažkaip, per kažką, jei pamirštu kažką svarbaus gyvenime. Prieš pora dienų ieškodama kitos info, akį “užkabina” straipsnis apie dėkingumą.
Vakar buvo mūsų sūnaus gimtadienis. Nuostabi saulėta diena, kaip tik pasivaikščioti ir užeiti į bažnyčią padėkoti Dievui už fantastišką sūnų, kuris yra optimizmo, linksmumo, švelnumo mokytojas.

Skaitykit, įkvėpkit save ir kažką ilgalaikio DARYKITE.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: