Maistas į dėžutę (5)

IMG_20171015_204241_HHT

Šios savaitės tikslas niekuo nesiskyrė nuo kitų savaičių tikslų – pagaminti tai kas sveikiau ir ką bent vienas vaikas iš dviejų valgytų.

Šios savaitės receptas paimtas iš knygos “ Beatos virtuvė“. Šiek tiek pakeistas: vietoj 200g kvietinių miltų dėjau 100g ekologiškas kukurūzų kruopas ir 100g pilno grūdo speltos miltų.

Receptą rasite čia.

Maistas į dėžutę(4)

IMG_20171011_150508

Koks ruduo be obuolių pyrago!!! O jei esate linkę kuo mažiau glitimo vartoti, tai šis pyragas kaip tik Jums.

Kažkur, kažkaip, kažkada išgirdau apie obuolių pyragą be kvietinių miltų. O įdomybės mane traukia 🙂
Tad paieškojus, žinoma, kad suradau tą receptuką (spausti čia).

Mano vaikai įvardijo kaip tobulą pyragą.

P.S. Vietoj kukūruzų miltų dėjau ekologiškas pilno grūdo kukūruzų kruopas.

Skanaus!

Maistas į dėžutę (3)

IMG_20171005_164326
Jei kramsnoti, tai taip, kad sąžinės negraužtų. Šios savaitės receptas yra vienas iš universalių receptų, kuris gali “atsigulti“ ir į pietų lėkštę šalia salotų.
Kadangi pavadinimas kišai, man nepatinka, tai mieliau vadinu pyragėliais – Pyragėliai su špinatais ir lašiša (spausti čia).

Maistas į dėžutę (1)

21844297_10211560619749923_1410201460_o

Šią savaitę galutinai nutariau, kad parašysiu apie užkandžius, nes vis susiklosto situacijos, kur užduodamas klausimas – ką dėti(s) į užkandžių dėžutę? arba reakcija: Skanu! Gal gali receptą atsiųsti?

Kiekvieną savaitę parašysiu po vieną receptą. Kaip patirtis “kalba“ – kuo daugiau informacijos, tuo labiau ją atmetame. Tad tik po vieną receptą per savaitę.
Vienam receptui išbandyti tikėtina, kad ieškantis žmogus, tikrai ras laiko.

Kartą per savaitę ( iš viso 9 savaites) po pilates mankštos treniruotės, moteris vaišinsiu savo pagamintais užkandžiais. Taip keliu motyvaciją bandyti, eksperimentuoti.

Šios savaitės receptas iš knygos: “Beatos virtuvė: daugiau daržovių“. Man patinka daugelis jos receptų, tačiau nesu akla sekėja. Tad pasikoreguoju receptus kaip man sveikiau. Šiame recepte pilu maždaug 50ml pieno, o grietinės visai nededu. Grikių neverdu, nes užpilu verdančiu vandeniu, šiek tiek druskytės ir palieku 20min. storo dugno puode (indukcinei kaitlentei tinkamam puode).

Taigi vienaip ar kitaip pasimatysim 9 savaites.

LABAI SVARBU!!!
Gaminkite, tik tai kas jums patinka. Kitaip nieks nepatikės, kad sveika ir skanu.
Iš vaikystės pamenu tėtį, valgantį šonkauliukus. Jis taip skaniai, pasimėgaudamas valgydavo juos, kad neįmanoma buvo atsispirti neparagavus.

Receptas (spausti čia)

Aš juoksiuosi

DSC_6603jb

Ieškau nuotraukų, kad galėčiau pasidalinti su tėvais. Ir randu šių metų Mamos dienos nuotraukas. Nuostabus atradimas yra nuotraukos. Kaip greitai jos gali priminti, sugrąžinti į praėjusių akimirkų nuotaikas.
Tą dieną “ramybespalepe“ svečiavosi “Baltoje palepeje“.  Viso programos metu jautėsi nuostabi nuotaika, vaišingumas, vaikai gamino mamoms karūnas, fotosesija (spausti čia). Jos įkvepia.
Šios nuotraukos priminė vieną skyrių iš knygos: Og Mandino “Didysis pasaulio prekiautojas“ (spausti čia).

Kam man reikia švenčių?

 tradicijos
Sėdžiu ir galvoju,kad dar nesuplanavom kaip švęsti Naujus Metus. Girdėjau, kalbėjausi, kaip vieni kiti suplanavę švęsti.
Tačiau mūsų šeimai vienaip ar kitaip nepriimtini būdai.
Jei savo tėvų paklausčiau, ką jie veiks per Naujų Metų vakarą, tai 100% atsakymas: nieko ypatingo, juk eilinė diena. Gyvenimas tiesiog bėga įprasta vaga.
Išties juk gamtoje tą vakarą nemanau, kad kas pakinta. Ištrauka iš straipsnio: “Kai gamta išlydi ir sutinka metus“:
“Tačiau tikri gamtos metai yra daug sudėtingesni arba (kad ir kaip keistai tai skambėtų) paprastesni. Jie paprasti gamtai ir labai sudėtingi mums. Mes viskuo stebimės ir manome, kad regime unikalius, nepakartojamus reiškinius, juose ieškome kokių nors neįmanomų ženklų. O pati gamta gyvena ramiam bangavime, kurio ritmas gali būti metai, gali būti amžiai. Gamta turi labai daug laiko, ir viena banga, vieni metai jai yra labai menkas laiko tarpas. Gali būti, kad jis gamtos istorijoje nepalieka jokios matomos žymės.“
Tai gali būti eilinė diena, išskyrus, tai, kad dangų nušvies daaaug fejerverkų.

Galvoje skamba žodis Šeima, Šeima, Šeima. Taip…aš noriu kurti tradicijas, o šventės yra viena iš terpių, kur galima tradicijas “sėti“.
Beje, simbolis Sėkla, mano galvoje gimė seniai. Tai visko pradžia, tai energijos užtaisas.
Kaip sakoma jau viskas yra surašyta tik reikia matyti, skaityti.Šį kartą irgi be didelių pastangų randu straipsnį “Tradicijos – Šeimos gyvenimo šventė“. Jame viskas parašyta ko geidžia mano širdis iš tradicijų.

Šiltų ir kūrybingų švenčių!

Ar nori būti blogiukas (ė)?

blogiuke2

Beveik visuose filmuose kovoja gėris ir blogis. Tiesa pasakius nei vieno filmo nepamenu, kad nebūtų tokios kovos.
Tokią mintį netiesiogiai pasakė vienas draugas.
Realiame gyvenime tokios kovos vyksta nuolatos taip pat. Mumyse pačiuose irgi vyksta gėrio ir blogio kovos.
Ir ar pastebit, kad viršų “ima” jumyse tūnantis blogiukas?
Šį post’ą parašyti (kaip ir daugelį kitų) paskatino mano pačios gyvenimiškos situacija.

Su brangiuoju rengiamės šventei. Kelias dienas trumpai pasikalbam, pasitariam ir atrodo viskas aišku ką ir kaip darysim šventėj. Tačiau “ateina” akimirka ir boom nukrenta neaiškumas (blogiukas).

Mano viduje “rangosi” nepatenkintos mano svajonės (iliuzijos). Atrodo, kad tuoj tuoj sprogs mano svajonės kaip muilo burbulai. Mintys tik šmėkščioja tą sekundę: kaip jis negali susivokti?, kaip jis negali nujausti?
Pora dienų “virškinu” šią situaciją. (Tikiuosi, kad kitą sykį “suvirškinsiu” daaaug greičiau. Šis post’as yra kaip slaptasis agentas. Jo darbas yra sudėlioti viską į savas vietas (juk girdėjot, kad išrašyti savo mintis,emocijas yra sveika )

Mąstau…
Juk tiek daug kalbama, kad vyrai ir moterys “kalba” skirtingomis kalbomis, tai negi aš tokia kvaila, kad to neįvertinčiau.
Mano vyras yra nuostabus, juk kitaip nebūčiau tapusi jo žmona. Jis tiesiog turi tą “ypatingąjį” vyrišką mąstymą:)
Be to, negaliu garantuoti, kad pakankamai aiškiai išsireiškiau ko noriu. O gal aš labai įsijaučiau, įsigyvenau į savo svajones ir pamiršau pasakyti?
Manau, kad trūko moteriškų gudrybių…

Taigi laikas užduoti sau klausimą: Ar noriu būti blogiukė?
Neee, nenoriu būti blogiukė!!! Neee nenoriu būti užsispyrusi.
Noriu pasakyti sau, kad “susimoviau“.
Noriu, kad triumfuotų Meilė!!!
Noriu apkabinti savo brangiausiąjį ir pasakyti: Atleisk, kad taip ilgai “virškinau”?

Nesijaučiu nei nusileidusi savo vyrui, nei “pamynusi” savo principus. Tas apsikabinimo jausmas man yra nuostabus. Jo mylinti ir supratinga šypsena – fantastiška.

Dabar tik reikia nepamiršti pasakyti protingai ko noriu.

Būkim protingos! Kam tikėtis, kad kitas bus protingesnis už jus!

Patriotinis laiskas

 

Pradesiu si post’a patriotiskai – Gyvenu pacioje nuostabiausioje salyje -Lietuvoje!!!

Jei atvirai tai niekad saves nelaikiau patriote. Nejauciau joookio ypatingo jausmo savo saliai Lietuvelei.

Pirma karta atkreipiau i savo besireiskiancius patriotiskus jausmus kaip keliavau i Indija.

Bekeliaujant po Indija turejau pastovu kaimyna autobusiuke, kuris sakydavo, kad tik Indijoje galima “tai“ patirti. I mano klausima: ar buvo nuvykes i Lietuvos ypatingas vietas pvz Siluva? Atsakymas: Ne.
Daugelis lekiam i siltus krastus pailseti. Irusti.
Siuo metu Kipre 35°C tai sakyciau kad kepu.
Patys kiprieciai kraipo galvas is kur toks karstis birzelio menesi. Ragina buti sauleje iki 11h ir nuo 16h.
Tad guliu apartamentuose su kondicionieriumi ir mastau kaip faina Lietuvoj:
nes turim maziau zalingos saules,
nes turim tieeek daug zalumos
nes turim galimybe susiburti ir issikepti saslyku (Kipre tai visai tai nesiderina)
nes turim nuostabiausia pajurio smeli
nes turim galimybe sokti po meiles lietumi
ir dar daug daug turim.

Viska turim tiesiogiai ir nevisai tiesiogiai po nosimi.

Netiesiogiai – mus supanti aplinka

Tiesiogiai – tai musu sirdis, kurios dazniausiai negirdim per garsu proto rekima: Lek ir tu uzpakaliuko padeginti i siltus krastus.

Atlekiau bet dar labiau supratau WOW kaip myliu savo kiema su pusimis, savo draugus, savo kaimynus, Kleboniskio Gym moteris!

Greit sugrisiu!

Linkejimai is Kipro!

 

Varomoji jėga – Meilė

AD_061

Ar pamenat kai būdami vaikais prašydavot įvairiais būdais tėvų dėmesio? Ar prisimenat kaip stengdavotės, kad jus pagirtų? Ar pamenat kaip buvo nuostabus jausmas kai išgirsdavot iš tėvų įvertinimą, pagyrimą? Ar pamenat patį svarbiausią dalyką – tėvų apsikabinimą, suteikiantį toookį saugumą?

Aš pamenu.

Tačiau močiutės tik buvimas šalia buvo ypatingesnis nei tėvų apsikabinimas. Manau, todėl, kad močiutė jau nebeturėjo kur skubėti, nebeturėjo tiek daug minčių, darbų… Ji visa buvo su manimi.

Išskiriu iš savo pastebėjimų dvi grupes šeimų: vienose – stiprus meilės jausmas, širdžių ryšys pereina iš kartos į kartą; kitose – persiduoda meilės trūkumo jausmas iš kartos į kartą.

Ne, nemanykit, kad antrosios grupės tėvai kiekvienoje kartoje buvo blogi tėvai. Jie davė rūpesčio, meilės tiek kiek patys gavo ir tokia pačia forma, kokia gavo iš savo tėvų. Tokia tų tėvų vaikystės patirtis.

Aš priskiriu save antrajai grupei. Buvau savo šeimoje ta KITOKIA (taip yra pasakiusi mano mama), kuri akivaizdžiai ir garsiai sakė, kad  noriu meilės, noriu jausmų. Tas išsiskyrimo iš šeimos jausmas man visai nepadėjo. Jaučiausi tiesiog plėšoma į dvi dalis. Viena dalis – širdis- atstovavo mano poreikius, o kita –ego- matė, jautė pasekmes ir grūmojo man pirštu, kad blogai elgiuosi.
Tuo metu mano suvokimu, atrodė, kad jei išsakysiu savo poreikius, tai viskas ir pasitaisys, o gaudavosi priešingai.
Žinoma, kad ego nugalėjo ir aš visą laiką stengiausi būti pavyzdinga dukra visose srityse su savo tyliaisiais patapusiais širdies poreikiais. Kad tik mane mylėtų, kad tik mane priimtų šeima, kad tik manimi didžiuotusi.

Laikui bėgant mano danstymosi resursai išseko ir pradėjo reikštis fiziniais skausmais.

Tai, kad tapau sąmoningo kvėpavimo specialiste (rebefere) nėra atsitiktinumas. Tai ilgų ieškojimų, bandymų surasti vidinę ramybę pasekmė.
Šios terapijos dėka aš priėmiau savo tėvus su tiek kiek davė man meilės, atsirado dėkingumo jausmas viskam kas yra mano gyvenime. Mano visi fiziniai skausmai dingo.
Esat galbūt girdėję pasakymą: „Kalba iš širdies“. Sąmoningo kvėpavimo terapijos dėka pajutau kaip kalba mano širdis.

Supratau, kad tik palaikant ramybę savo širdyje, aš galiu duoti meilę savo vyrui, savo vaikams tik savo BUVIMU.

Tad jei jūsų vaikui kažką skauda ir neranda gydytojai priežasties, beieškodami medicininės priežasties, kartu paieškokit savyje Tikrosios Meilės vaikui. Dažniausiai mes esam pareigingi tėvai – vaikus pamaitinam, aprengiam, nuvedam į kiną,…
Kai yra Tikroji Meilė mūsų širdyje, mes galim nudirbti begalę darbų (darbe, namuose), tačiau vaikui netruks jūsų, nes jūsų Tikrosios Meilės bus pilni namai (sienos, kiekviena interjero detale atspindės jūsų meilę…), pilnos jų širdys (jus galite per atstumą Meilę siųsti) ir tų 7min dėmesio tada tikrai užteks jūsų vaikui.

Su Meile,
Auksė

Sveikesni užkandžiai

20160403_120326

Kas šiais laikais sveika sunku apibrėžti. Neklimpstant į didelius apmąstymus, tai palaikau dabar “pakylusią“ bangą – mažinti pridėtinio cukraus kiekį mūsų maisto racione.
Manau, kad  kiekviena moteris, mama nori sveikai maitintis pati ir pasirūpinti šeima. Jau kurį laiką žadu pasidalinti su kitais receptais apie užkandžius vaikams ir sau, žinoma.  Livinn sveiki produktai skelbiamas balandžio mėnuo be pridėtinio cukraus paskatino pagaliau nustoti žadėti, o imti ir parašyti.
Tiesą pasakius, pati nekūriu receptų, o tik improvizuoju. Mano virtuvės guru yra Beata Nicholson.  Kažkada labai seniai žavėjausi Jamiu Oliveriu. Nei vienu nei kitu aklai neseku, nes turiu savo nuomonę, kad ir apie cukraus naudojimą.
Tad štai keletas receptų, kurie gali pasitarnauti kaip užkandžiai vaikams į darželius ar mokyklas ar pasigardžiuoti prie kavos.

Tik mūsų sąmoningas požiūris yra kelias į sveikatą, į mūsų vaikų sveikatą, kuri yra ateinanti karta. Ar galime užsimerkti ir apsimesti, kad tai ne mūsų atsakomybė?

%d bloggers like this: