Gyvenimo akimirkos vaikštant

walking_3

Ar mėgstate eiti pasivaikščioti?
Jei taip, tai šis straipsnis suteiks idėjų kaip spalvingiau, net nustebinant save, galima pasivaikščioti. Tai gali būti jūsų neformali meditacija, kuri padeda ugdyti sąmoningumą santykiui su savo kūno pojūčiais, emocijomis. Be abejo, tai padeda „išeiti“ iš minčių srauto.
Svarbu suprasti, kad vis sugrįžtančios, jus išblaškančios mintys yra jūsų draugės, tad sąžiningai, nuoširdžiai, kantriai kiekvienos užklydusios minties paprašykit palaukti. REIKALINGOS IR TEISINGOS mintys nepasimirš, nes jus visą gyvenimą globojantis, saugantis ego būtinai jas primins kitu laiku.

Prieš pradedant eiti, vis gi sustokit, užsimerkite (nebūtina, bet rekomenduotina) ir sutelkit dėmesį:
ką jaučia ant žemės stovinčios pėdos;
kaip traukos jėga spaudžia kūną žemyn;
pajuskite kaip oras liečia veidą, rankas;
įsiklausykite garsus;
susitelkite į kvėpavimo pojūčius pilve ar nosies galiuke.

Žmonėms kyla klausimas kiek laiko tam skirti?
Jūs patys turite nuspręsti pasitelkdami supratingumą, kad tokių akimirkų reiktų neskubinti.

Jei buvote užsimerkę, tuomet atsimerkite ir apsidairykite pamatydami spalvas, formas aplink jus.

Pradėkite eiti. Nuo šio etapo galite eksperimentuoti kiek širdis trokšta:
greitas ėjimas, nekalbant;
lėtas ėjimas, nekalbant;
greitas ėjimas, kiek įmanoma įvardijant veiksmus: „keliu“, „žengiu“, „dedu“;
lėtas ėjimas, įvardijant veiksmus: „keliu“, „žengiu“, „dedu“;
lėtas ėjimas, derinant kvėpavimą: „keliu“ įkvepiant, „dedu“ iškvepiant.

Ėjimą/pasivaikščiojimą užbaikite sustojimu t.y. vėl sutelkite dėmesį į stovėjimo pojūčius, kojas ant žemės, orą, garsus, reginius.

Smagių gyvenimo akimirkų vaikštant!

Skaitykit, Dideli ir Maži,

Vakar visą dieną su dukra praleidau tarp knygų Vilniaus knygų mugėje. Visad prieš važiuojant į tokius renginius, spektaklius ar pan. paleidžiu norą su smalsumo jausmu širdyje – ką šį kartą aš pamatysiu, išgirsiu, sutiksiu, apkabinsiu, su kuo maloniai pabendrausiu.
Patirtis 1.
Aš visą dieną išbuvau neformalioje (neskiriamas konkretus laikas susikaupimui,…) sąmoningoje meditacijoje. Ši meditacija padeda nepavargti nei nuo vaikščiojimo, nei nuo ieškojimų, nei nuo triukšmo, nes pilnai pasitikint, kad tave kojos „veda“ būtent ten, kur reikia sutaupiau begalę energijos, laiko. Mano balsas būna tuomet ramus, tad su dukra visad radom bendrą sutarimą labai greitai.
Patirtis 2.
Dukra nusprendžia pirkti Danguolės Kandrotienės knygą “ Spintos Istorijos“.
Įvyksta dar viena nuostabi mano gyvenimo akimirka. Jaučiuosi apdovanota…
Rašytoja klausia dukros: koks tavo vardas?( kad galėtų parašyti knygoje).
Dukra atsako: mano vardas Aistė, bet būtinai parašykit ir vardą Dainius. Jis yra mano brolis.
Rašytoja pasižiūri dukrai į akis ir nuoširdžiai paprašo papasakoti: ką jie daro, kaip jie elgiasi, kad sugeba taip draugauti, mylėti vienas kitą. Rašytoja elgiasi taip lyg būtų pagavusi idėją kitai knygai. Kitos pardavėjos priėjo irgi arčiau pasiklausyti.
– Rūpinamės, apsikabinam, mylim,…na nežinau, -lyg kuklinasi visų.
Rašytoja stebisi: kokią tiesą tu sakai, Aiste, nes mano kūnas visas net pašiurpo.
Viskas skamba taip paprastai… bet aš žinau kiek padirbėjau, kad širdis niekada nepamirštų, niekada nepamirštų  bet kokioje sunkiausioje, pikčiausioje situacijoje, kad tai mūsų vaikas, tai mūsų stebuklas ir jam skiriu, siunčiu BESĄLYGINĘ MEILĘ nuolatos.
Patirtis 3.
Poilsio pertraukėlės metu su dukryte “pliumptelėjom“ į sėdmaišius ir užmačiau netoliese lentynose vytauto Kavolio knygą “ Sąmoningumo trajektorijos: Lietuvos kultūros modernėjimo aspektai“. Įdomu, smalsu buvo pavartyti, paskaityti nors trumpai ( juk buvau su dukra čia ir dabar) kaip vystėsi lietuvių psichologiniai pokyčiai.
Patirtis 4.
Aikčioju kaip mažas vaikas iš nuostabos kaip geras posakis: “Keisk save ir keisis tavo aplinka“.
Apie tai reikėtų atskiro post’o, bet trumpai tariant, kai ne tik aš, bet absoliučiai visi “pasidavėm“ knygų skaitymui, tuomet įvyko stebuklas – vaikai pradėjo pastebėti knygas, apie jas diskutuoti, pradėjo užsirašinėti draugų rekomenduojamų knygų pavadinimus,…o knygų mugės metu mūsų dukra net suaugusiųjų salėje įnirtingai vartė, skaitė ir tėčiui dvi knygas išrinko 🙂
Patirtis 5.
Sutikau visus tris žmones, kuriais žaviuosi:
Marių Čepulį – gamtininką, fotografą, kurio požiūris, santykis su gamta, mane keri.
Beata Nicholson –visi artimiausi draugai žino, kad esu jos paprasto požiūrio į maistą gerbėja. Kai dukra pamatė ją gyva, sustojo akimirkai įsispoksojusi į ją. Paklausiau: nori nuotraukos su Beata? – Aha.
Austėja Landsbergienę – kokių bebūtų nuomonių apie ją, bet aš tikiu jos mintimis, idėjomis apie ugdymą. Tokiems žmonėms reikia palaikymo. Pati visad esu pilna idėjų (kurios tikrai nėra tokio didelio masto) ir kai jas reikia įgyvendinti, supranti, kaip sunku perteikti, „užkrėsti“ kitus savo idėjomis. O norėtųsi, kad visa komanda dirbtų, bendrautų motyvuotai, įkvėpti idėjos. Belieka geranoriškas abipusis bendravimas ir santykiai juda, situacijos sprendžiasi.

2018 -ųjų metų startas!!!

20180101_144039 (2)

Dar vieną kartą sušukau sau: Wow!!!
Tai paraginimas savęs BANDYTI VISKĄ (“Try everything“) net ir tuos dalykus, apie kuriuos tik pagalvojus nejunti emocinio pasitenkinimo. Tačiau aš turėjau (turiu) stiprią motyvaciją per supratingumą ką ir dėl ko aš tai bandau, darau.
Dalį jau praėjusių 2017m., aš praleidau išbandydama Wim Hof (“Iceman“) sudarytą metodą. Prieš pradedant metodą, turėjau išsikelti tikslus.Vieną iš tikslų užrašiau, kad noriu pasiekti, kad protas šaltį priima kaip draugą (t y jei juntu šaltį tai jo nebijau, o kaip tik sakau: Labas! aš tave jaučiu ).
2018 – uosius metus aš startuoju vainikuodama maudynėmis Lampėdžių karjere.

Linkiu Visiems valios!
Linkiu Visiems tvirtybės!
Linkiu Visiems sveikatos!!!

Ciklas “Gyvenimas kvėpuojant 6“. Žvalus rytas.

IMG_2920

Prieš kelias dienas vyras pasidalino šia nuoroda:
https://www.web-blinds.com/resources/sleep-guide/index.php
Mano vyras nuolat stebėjosi iš kur aš turiu tiek energijos, nes keliuosi 5val. ryte, o miegoti dažniausiai einam apie 23val.
Radęs šią nuorodą, mano vyras pasakė: tai štai kodėl tau viskas gerai.
Tiesą pasakius, man pačiai buvo įdomu pasitikrinti kada gi aš turėčiau eiti miegoti. Kai pasijusdavau pavargusi, tai iš kart pagalvodavau, kad per mažai miegu turbūt (išgirstų pasisakymų įtaka). Nors realiai suprasdavau, kad tai tik emocinis, nervinis miegas ir neidavau ilsėtis dienos metu. Svarbiausia keisti veiklą, užsiimti mėgstama veikla ir miegai dingsta.
Kiek beturėčiau žinių, vis tiek faina vis gauti patvirtinimą, kad jaučiu savo poreikius, savo emocijas. Esu dėkinga sąmoningo kvėpavimo praktikai.

Ciklas “Gyvenimas kvėpuojant 4“

Šį post’ą priskiriu irgi prie šio ciklo, nes tik sąmoningo kvėpavimo dėka kyla norai, pasirinkimai iš pajautimo.
Kai kurie mano rytai prasideda su tokia mankšta. Pratimas „lenta“ su savo begalybe modifikacijų JĖGA!!!
Vyras sako, kad muzika per daug lyriška. Daugiau reikia body pump stiliaus. Čia galima pajuokauti, kad vyrai ir moterys skirtingi arba kiekvienas turi laisvę rinktis pagal save.
Mano muzikos pasirinkimas buvo tikslingas, kai pradėjau šio stiliaus programą.
Man muzika ne tik ritmas. Ji man padeda nepamesti savęs. Ji man padeda „dirbti“ su pasąmone. Pirma daina primena, kokia yra mano pirminė idėja, kai pradėjau šią programą. Antra daina padeda sutelkti mano mintis į proto ir kūno ryšį. Trečia daina kviečia būti sau atvirai iš pat ryto.

Ciklas “Gyvenimas kvėpuojant 1“

dekingumas

Žmonės gan dažnai domisi sąmoningo kvėpavimo poveikiu klausinėdami – tai kaip pasijaus to kvėpavimo poveikis mano gyvenime?
Dabar nemažai jau straipsnių galima rasti apie sąmoningą kvėpavimą. Dažniausiai juose rašoma apie dvasinės būsenos pagerėjimą, apie sielą… Vaizdžiai rašoma apie energijos tekėjimą ir visus tuos “dalykėlius”, kuriuos sunku paaiškinti nepabandžius, nepakvėpavus kokį mėnesį.
Mano vyras domisi kvėpavimu stebėdamas iš už kampo 🙂 Jam patinka kaip aš pasikeičiau, bet matomai logika vis dar stabdo. Kartą klausia: tai kodėl visgi jūsų tiek mažai praktikuojančių sąmoningą kvėpavimą jei jau taip gerai?

Atsakymas paprastas: juk baisu lįsti į save. O jei nepatiks ką turi?
Kad “išsikvėpuoti” reikia drąsos, reikia surasti laiko: ar į užsiėmimus nueiti ar pačiam daryti kvėpavimo pratimus.

Taigi pradėjau “gaudyti” įvykius, situacijas iš savo gyvenimo, kad galėčiau apčiuopiamesnėmis formomis, situacijomis pateikti žmonėms kaip sąmoningas kvėpavimas keičia žmones.
Kadangi manau, kad parašysiu ne vieną situaciją, tai užvadinu ciklu “Gyvenimas kvėpuojant”.

Daugiau nei prieš metus, supratau ne  tik protu, bet ir širdimi, kad turiu padirbėti su savo dėkingumu. Tikslas buvo, kad sakant žodžius ” ačiū” ar “dėkoju”, tie žodžiai turėti jausminį turinį.
Iš patirties su sąmoningu kvėpavimu, konsteliacijomis, supratau, kad turiu susikurti simbolį, kuris primins man. Pats tas pasiruošimo veiksmas irgi yra reikšmingas.
Prieš beveik metus laiko, per savo gimtadienį nusprendžiau uždegti dėkingumo žvakę, ištardama visų akivaizdoje šiuos žodžius:
Dėkoju už save ir savo kūną.
dėkoju už galimybę regėti, girdėti, jausti, ragauti ir liesti.
Dėkoju už savo  namus, kuriais su meile rūpinuosi.
Dėkoju už savo šeimą ir draugus, kurių draugiją vertinu.
Dėkoju už darbą, kurį stengiuosi kuo geriau atlikti.
Dėkoju už talentus ir gebėjimus, kuriuos galiu kuo gražiau išreikšti.
Dėkoju už materialų aprūpinimą, kuris žinau, kad niekada nepablogės.
Dėkoju už viską ką esu praeityje patyrusi, nes tai man padėjo augti.
Dėkoju už gamtą ir kiekvieną gyvą būtybę.
Dėkoju už šią ir kitą dieną.
Dabar ir visados dėkoju už gyvenimą.

Visatos dažnai prašau, kad man primintų kažkaip, per kažką, jei pamirštu kažką svarbaus gyvenime. Prieš pora dienų ieškodama kitos info, akį “užkabina” straipsnis apie dėkingumą.
Vakar buvo mūsų sūnaus gimtadienis. Nuostabi saulėta diena, kaip tik pasivaikščioti ir užeiti į bažnyčią padėkoti Dievui už fantastišką sūnų, kuris yra optimizmo, linksmumo, švelnumo mokytojas.

Skaitykit, įkvėpkit save ir kažką ilgalaikio DARYKITE.

Ką galiu padaryti, kad pildytusi ko noriu

Pasidalinusi su viena iš klienčių, pagalvojau galiu pasidalinti su visais čia užklystančiais 🙂
Trumpai tariant, tai pasiūlymas kaip susitarti su savo pasąmone, širdimi, kad norai pildytusi. Viena iš rekomenduojamų technikų yra vizualizacija. Pasirinkite nuotrauka, paveikslelį, emociją…tiks viskas. Tik viena svarbi sąlyga – į jį pažiūrėjus neturi kilti abejonių, nes tai reikš, kad jūsų protas (sąmonė) ima viršų. Pažiūrėjus turi apimti geros, šiltos emocijos. Turi norėtis pasakyti TAIP!!!

Pasikabinkite tokią vizualizaciją ten kur daugiausia praleidžiate laiko, kad būtų jūsų regėjimo lauke.
Galite įsirėminti ir pasistatyti prie lovos ant spintelės. Yra tyrimais nustatyta, kad pasąmonė imliausia apsnūdusioje būsenoje. O kur labiausiai būnate apsnūdę?

Man labiausiai tinkama vieta yra šaldytuvas. Neišvengiamai ryte ir vakare jį atidarau 🙂

ant pasaulio krasto

Ši nuotrauka man “sako“:
Aš suprantu, kad gyvenimas įvairus. Su bekrašte dangaus platybe t. y. daug džiaugsmo, galimybių. Tuo pačiu suprantu, kad galiu susidurti su sunkumais, kurie kaip ta uola yra kieti, gruoblėti. Mano gyvenimo tikslas yra išlaikyti pusiausvyrą tarp gyvenimo pakilimų ir nusileidimų be įtampos kūne.

Lengvo kelio link norų išsipildymo!

Link pokyčių…

startas
Aš savo gyvenimą (tiksliau mąstyseną) pakeičiau per dvasines praktikas.
Pirmiausia prieš jas praktikuojant, griebiausi lengvesnių būdų – siekis gražus kūnas ir sveika mityba. Taip, tai labai svarbu, bet mąstymo modelio,požiūrio į gyvenimą, tai nepakeitė.
Tačiau geriau pradėti nuo lengvesnių būdų nei visai “nejudėti” 🙂
Siūlau sveiką užkandį.
Pasiūlymas vietoj cukraus dėti medų arba klevų/agavų sirupą. Aš nedėjau manų kruopų ir miltų šiek tiek mažiau.
Skanių ir sveikų pertraukėlių!

Kam man reikia švenčių?

 tradicijos
Sėdžiu ir galvoju,kad dar nesuplanavom kaip švęsti Naujus Metus. Girdėjau, kalbėjausi, kaip vieni kiti suplanavę švęsti.
Tačiau mūsų šeimai vienaip ar kitaip nepriimtini būdai.
Jei savo tėvų paklausčiau, ką jie veiks per Naujų Metų vakarą, tai 100% atsakymas: nieko ypatingo, juk eilinė diena. Gyvenimas tiesiog bėga įprasta vaga.
Išties juk gamtoje tą vakarą nemanau, kad kas pakinta. Ištrauka iš straipsnio: “Kai gamta išlydi ir sutinka metus“:
“Tačiau tikri gamtos metai yra daug sudėtingesni arba (kad ir kaip keistai tai skambėtų) paprastesni. Jie paprasti gamtai ir labai sudėtingi mums. Mes viskuo stebimės ir manome, kad regime unikalius, nepakartojamus reiškinius, juose ieškome kokių nors neįmanomų ženklų. O pati gamta gyvena ramiam bangavime, kurio ritmas gali būti metai, gali būti amžiai. Gamta turi labai daug laiko, ir viena banga, vieni metai jai yra labai menkas laiko tarpas. Gali būti, kad jis gamtos istorijoje nepalieka jokios matomos žymės.“
Tai gali būti eilinė diena, išskyrus, tai, kad dangų nušvies daaaug fejerverkų.

Galvoje skamba žodis Šeima, Šeima, Šeima. Taip…aš noriu kurti tradicijas, o šventės yra viena iš terpių, kur galima tradicijas “sėti“.
Beje, simbolis Sėkla, mano galvoje gimė seniai. Tai visko pradžia, tai energijos užtaisas.
Kaip sakoma jau viskas yra surašyta tik reikia matyti, skaityti.Šį kartą irgi be didelių pastangų randu straipsnį “Tradicijos – Šeimos gyvenimo šventė“. Jame viskas parašyta ko geidžia mano širdis iš tradicijų.

Šiltų ir kūrybingų švenčių!

Kas man priklauso, o kas nepriklauso šiame pasaulyje

love-yourself (1)

Man tenka išgirsti klausimus: Kaip manai, tai kodėl man sunkiai sekasi pasiekti savo tikslo? Kodėl man pasitaiko vienokios ar kitokios sunkios, nemalonios situacijos?
Iš tiesų nežinau kokio atsakymo tikisi iš manęs. Kartais aš  tiesiog išklausau, kartais pasidalinu savo požiūriu.
O mano požiūris paprastas. Aš stengiuosi priimti visas situacijas, įvykius,emocijas, fizinius skausmus kaip man siunčiamus signalus. Taip aš visko nesuprantu kas vyksta mano gyvenime, tačiau tuomet aš prašau pagalbos Dievo – suteikti daugiau žinių,išminties, suvokimo. Pasitikiu, atsipalaiduoju ir paleidžiu tą situaciją. Esu su savimi susitarusi, kad negyvensiu tose situacijose. Išmokstu, suvokiu ir gyvenu toliau. Nesikankinu. Nebenoriu suktis uždarame rate. Aš esu atvira savo širdies balsui ir protui. Tariuosi su jais.
Tai nėra paprasta, tad sąmoningas kvėpavimas labai padeda.

Gal kai kuriems ši paskaita padės dalinai atsakyti sau į klausimus:
kodėl man sunkiai sekasi pasiekti savo tikslo? Kodėl man pasitaiko vienokios ar kitokios sunkios, nemalonios situacijos?

Kurį laiką vis pagalvoju parašyti straipsnį apie tai kaip “nužingsniuoti“ iki savo svajonių, neiššvaistant daug energijos. Daug energijos neiššvaistysit jei laiku suprasit, kad ta svajonė, noras pasirodo visai ne iš jūsų “širdies“ kylo. Straipsnis pats visai neieškant “išdygo“: “Jus esate savo gyvenimo kūrėjai“

Pasikalbėkit su savo širdimi. Jei tai juokinga, tai pasijuokit. Vis tiek bus nauda.

%d bloggers like this: