Savaitgalis rekolekcijose

peace-of-mind-quote-1024x1024-2yim0dlriw9q7ykv2tklq8

Vaiko pirmajai komunijai pasiruošti sąmoningai pasirinkau vietą – Jėzuitų bažnyčią – kur ir tėvai įtraukiami į pasiruošimo procesą.
Klausiat kam man reikia įsitraukimo, kam apsunkinu savo gyvenimą?
Atsakysiu pacituodama kunigo A. Toliato mintis iš knygos „Žmogaus ir Dievo metai“,2018m:
„Ar žmogus jaunas, ar pagyvenęs, kiekvienas iš mūsų turime skirti laiko perkratyti tai, kas mumyse susikaupę, permąstyti, peržvelgti iš aukščiau. Jeigu to nepadarom, esam kaip voverė rate: leki, leki, bet gyvenimas vis viena pabėga, rodos darei viską, bet taip nieko ir nenuveikei. Neturėjai krypties. Tėvai, dirbę visą gyvenimą, sukrovę turtus savo vaikams, staiga iš jų išgirsta: tėti, mama, to, ko mums labiausiai reikėjo –jūsų dėmesio, – negavome, nes buvote darbe, visada skubėjote, neturėjote laiko mums, o mums reikėjo to gyvo ryšio.“
Tad praeitą savaitgalį praleidau Paštuvos basųjų karmeličių vienuolyne, kur vyko rekolekcijos skirtos tėvams. Atrodytų, kad štai ką tik rašė apie gyvą ryšį, o ėmė ir paliko vaikus su tėvu.
Kad suteikti tą gyvą ryšį vaikui, savo aplinkai, reikia pačiam būti gyvam širdimi, būti atviram širdimi Pasauliui. Neužtenka užrašyti noro ant balto lapo popieriaus, nes „dar reikėtų parašyti, kuo esi pasirengęs už juos mokėti – savo laiku, ar pastangomis, ir kaip tuos norus įgyvendinsi.“ – A. Toliatas „Žmogaus ir Dievo metai“, 2018m.
Kad išlikčiau atvira širdimi, suvokiau vieną dalyką per savo gyvenimą – būtina nuosekli, disciplinuota saviugda.
Viso savaitgalio metu buvo kalbėta ne tik apie tikėjimą, bet „paliestos“ ir  gyvenimiškos situacijos: žmogus nuėjo jaunas išpažinties ir buvo įskaudintas kunigo, kaip gyventi/elgtis su alkoholiku, noras skirtis šeimoje,…  Taip ir turėjo būti t y susijungti tikėjimo skelbiamos tiesos ir gyvenimiškos  situacijos. Tai įvyko natūraliai, nes daugelis žmonių buvo nuoširdžiam nore – ieškoti, atrasti, suprasti. Be abejonės, jautėsi, matėsi daug sumaišties jausmuose, emocijose…
Manyje buvo ramybė, nes visi atsakymai buvo aiškūs apie ką diskutavom.
Manyje vyko monologas:
Tai ką aš čia veikiu?, – klausiau savęs.
Ar man tylėti, ar man pasidalinti savo išgyvenimais ir savo atradimais?
Gal patylėsiu, neišsišoksiu ir tada priklausysiu grupei, būsiu kaip visi. Juk daugelis taip trokštam bendrumo jausmo, ane?
Bet ar tokiu pasirinkimu, aš neprarandu savęs? Ar aš bijau? Ko aš bijau? Likti vieniša, nesuprasta?
Bet tokios mano mintys, baimės buvo prieš kelis metus, dabar aš pasikeičiau.
O gal čia ta vieta, kur reikia patylėti? Jei čia esu, tai tikrai kažko išmoksiu, kažką suvoksiu, nes nevyksta nieko šiaip sau.
O jeigu pradėsiu dalintis, ar tai nebus puikybė?
O jei nesidalinsiu ir sau pasilaikysiu, ar tai nebus tyli puikybė, gal net gobšumas (pasilaikyti sau)?
Palauk, bet tu, Aukse, juk žinai, kaip „skamba“ puikybė, nes visos tavo buvusios nesekmės dėl jos įvyko!
Pabandyk dalintis, kalbėti ir išgirsti kas tavyje, Aukse, „skamba“.
Pabandžiau ir nudžiūgau, kad radau nuoširdumą, atvirumą, drąsą savo širdyje. Gal todėl ir nepraradau bendrumo jausmo su grupe, o atvirkščiai – atsirado tiek daug pokalbių.

Ką supratau per šį savaitgalį?
Supratau, kad vis bijau, kad atsinaujins puikybės jausmas ir jausiuosi vieniša ir nesuprasta.
Supratau, kad moku atskirti per kokį jausmą dalinuosi.
Supratau, kokį progresą esu padariusi savo gyvenime.
Supratau, kad nemoku savęs pagirti ir didžiuotis savo pasiekimais.

Pažeidžiamumo galia

42853809_1089708511204962_4020286974731485184_n (2)

Seniau mane glumino klausimai: kokia tavo veikla? Kuo tu užsiimi?
Bijojau būti nesuprasta, atrodė, kad mano žinios nepakankamos,…
Dabar drąsiai galiu atsakyti: žmogus žmogui santykio atkūrimas, tarpusavio ryšio atradimas.
Tai mano gyvenimo esmė, nes taip aš laimėjau gyvenimo grožį.
Tai kuo aš užsiimu šeimoje ir savo veikloje yra drąsa išsakyti savo istoriją iš širdies.
Tai drąsa būti netobulai.
Nevengti būti pažeidžiamai, silpnai.
Kai pernai mokykloje per pokalbį apsiverkiau, aš rizikavau būti neteisingai suprasta, silpna, ištęžusi mama… Bet tą akimirką man svarbiausia buvo mano vaikas, mano Gyvenimo Dovana ir aš elgiausi nuoširdžiai su savimi. Verkiau iš bejėgiškumo, kad priešais sėdintys žmonės nejaučia mano skausmo, kad juose nejaučiu supratingumo. Pažeidžiamumas iš ties nėra patogus, bet man yra gyvybiškai būtinas.
Kai žmonėms kalbu apie besąlyginę meilę vaikams, paskatinu prisiminti kaip jautėsi tomis akimirkomis kai pirmą kartą padėjo ant krūtinės gimusį jų kūdikį, kai pirmą kartą nusišypsojo, kai pirmą kartą pradėjo eiti,…Man tai buvo stebuklingas momentas, kurio metu nebuvo jokių lūkesčių tik noras mylėti.
Ir dar viena nenuginčijamą teisybę pasako Brene Brown TEDx konferencijoje (video rasite čia) – būtina pripažinti faktą, kad vienas kitą labai įtakojame… Be mūsų supratingo požiūrio – žmogus žmogui – nesugebėsim pripažinti savų klaidų, atsiprašyti, padėkoti, apsikabinti…
Ir visiems skeptikams, kurie sako, kad jau darbe, įmonėse neįmanomas požiūris – žmogus žmogui, atsakau:
“ Pirmiausia pradėkite nuo savo santykio su savimi…ir su savo šeimos nariais. Tai drąsa būti su “nuoga“ siela prieš visus. Tai yra išsilaisvinimas, o ne silpnybė. Tai tikroji NEPRIKLAUSOMYBĖ, kuri sutelkia žmones būti kartu dėl jaučiamo Meilės, Bendrumo, Priėmimo jausmo.“

Gyvenimo akimirkos vaikštant

walking_3

Ar mėgstate eiti pasivaikščioti?
Jei taip, tai šis straipsnis suteiks idėjų kaip spalvingiau, net nustebinant save, galima pasivaikščioti. Tai gali būti jūsų neformali meditacija, kuri padeda ugdyti sąmoningumą santykiui su savo kūno pojūčiais, emocijomis. Be abejo, tai padeda „išeiti“ iš minčių srauto.
Svarbu suprasti, kad vis sugrįžtančios, jus išblaškančios mintys yra jūsų draugės, tad sąžiningai, nuoširdžiai, kantriai kiekvienos užklydusios minties paprašykit palaukti. REIKALINGOS IR TEISINGOS mintys nepasimirš, nes jus visą gyvenimą globojantis, saugantis ego būtinai jas primins kitu laiku.

Prieš pradedant eiti, vis gi sustokit, užsimerkite (nebūtina, bet rekomenduotina) ir sutelkit dėmesį:
ką jaučia ant žemės stovinčios pėdos;
kaip traukos jėga spaudžia kūną žemyn;
pajuskite kaip oras liečia veidą, rankas;
įsiklausykite garsus;
susitelkite į kvėpavimo pojūčius pilve ar nosies galiuke.

Žmonėms kyla klausimas kiek laiko tam skirti?
Jūs patys turite nuspręsti pasitelkdami supratingumą, kad tokių akimirkų reiktų neskubinti.

Jei buvote užsimerkę, tuomet atsimerkite ir apsidairykite pamatydami spalvas, formas aplink jus.

Pradėkite eiti. Nuo šio etapo galite eksperimentuoti kiek širdis trokšta:
greitas ėjimas, nekalbant;
lėtas ėjimas, nekalbant;
greitas ėjimas, kiek įmanoma įvardijant veiksmus: „keliu“, „žengiu“, „dedu“;
lėtas ėjimas, įvardijant veiksmus: „keliu“, „žengiu“, „dedu“;
lėtas ėjimas, derinant kvėpavimą: „keliu“ įkvepiant, „dedu“ iškvepiant.

Ėjimą/pasivaikščiojimą užbaikite sustojimu t.y. vėl sutelkite dėmesį į stovėjimo pojūčius, kojas ant žemės, orą, garsus, reginius.

Smagių gyvenimo akimirkų vaikštant!

Skaitykit, Dideli ir Maži,

Vakar visą dieną su dukra praleidau tarp knygų Vilniaus knygų mugėje. Visad prieš važiuojant į tokius renginius, spektaklius ar pan. paleidžiu norą su smalsumo jausmu širdyje – ką šį kartą aš pamatysiu, išgirsiu, sutiksiu, apkabinsiu, su kuo maloniai pabendrausiu.
Patirtis 1.
Aš visą dieną išbuvau neformalioje (neskiriamas konkretus laikas susikaupimui,…) sąmoningoje meditacijoje. Ši meditacija padeda nepavargti nei nuo vaikščiojimo, nei nuo ieškojimų, nei nuo triukšmo, nes pilnai pasitikint, kad tave kojos „veda“ būtent ten, kur reikia sutaupiau begalę energijos, laiko. Mano balsas būna tuomet ramus, tad su dukra visad radom bendrą sutarimą labai greitai.
Patirtis 2.
Dukra nusprendžia pirkti Danguolės Kandrotienės knygą “ Spintos Istorijos“.
Įvyksta dar viena nuostabi mano gyvenimo akimirka. Jaučiuosi apdovanota…
Rašytoja klausia dukros: koks tavo vardas?( kad galėtų parašyti knygoje).
Dukra atsako: mano vardas Aistė, bet būtinai parašykit ir vardą Dainius. Jis yra mano brolis.
Rašytoja pasižiūri dukrai į akis ir nuoširdžiai paprašo papasakoti: ką jie daro, kaip jie elgiasi, kad sugeba taip draugauti, mylėti vienas kitą. Rašytoja elgiasi taip lyg būtų pagavusi idėją kitai knygai. Kitos pardavėjos priėjo irgi arčiau pasiklausyti.
– Rūpinamės, apsikabinam, mylim,…na nežinau, -lyg kuklinasi visų.
Rašytoja stebisi: kokią tiesą tu sakai, Aiste, nes mano kūnas visas net pašiurpo.
Viskas skamba taip paprastai… bet aš žinau kiek padirbėjau, kad širdis niekada nepamirštų, niekada nepamirštų  bet kokioje sunkiausioje, pikčiausioje situacijoje, kad tai mūsų vaikas, tai mūsų stebuklas ir jam skiriu, siunčiu BESĄLYGINĘ MEILĘ nuolatos.
Patirtis 3.
Poilsio pertraukėlės metu su dukryte “pliumptelėjom“ į sėdmaišius ir užmačiau netoliese lentynose vytauto Kavolio knygą “ Sąmoningumo trajektorijos: Lietuvos kultūros modernėjimo aspektai“. Įdomu, smalsu buvo pavartyti, paskaityti nors trumpai ( juk buvau su dukra čia ir dabar) kaip vystėsi lietuvių psichologiniai pokyčiai.
Patirtis 4.
Aikčioju kaip mažas vaikas iš nuostabos kaip geras posakis: “Keisk save ir keisis tavo aplinka“.
Apie tai reikėtų atskiro post’o, bet trumpai tariant, kai ne tik aš, bet absoliučiai visi “pasidavėm“ knygų skaitymui, tuomet įvyko stebuklas – vaikai pradėjo pastebėti knygas, apie jas diskutuoti, pradėjo užsirašinėti draugų rekomenduojamų knygų pavadinimus,…o knygų mugės metu mūsų dukra net suaugusiųjų salėje įnirtingai vartė, skaitė ir tėčiui dvi knygas išrinko 🙂
Patirtis 5.
Sutikau visus tris žmones, kuriais žaviuosi:
Marių Čepulį – gamtininką, fotografą, kurio požiūris, santykis su gamta, mane keri.
Beata Nicholson –visi artimiausi draugai žino, kad esu jos paprasto požiūrio į maistą gerbėja. Kai dukra pamatė ją gyva, sustojo akimirkai įsispoksojusi į ją. Paklausiau: nori nuotraukos su Beata? – Aha.
Austėja Landsbergienę – kokių bebūtų nuomonių apie ją, bet aš tikiu jos mintimis, idėjomis apie ugdymą. Tokiems žmonėms reikia palaikymo. Pati visad esu pilna idėjų (kurios tikrai nėra tokio didelio masto) ir kai jas reikia įgyvendinti, supranti, kaip sunku perteikti, „užkrėsti“ kitus savo idėjomis. O norėtųsi, kad visa komanda dirbtų, bendrautų motyvuotai, įkvėpti idėjos. Belieka geranoriškas abipusis bendravimas ir santykiai juda, situacijos sprendžiasi.

2018 -ųjų metų startas!!!

20180101_144039 (2)

Dar vieną kartą sušukau sau: Wow!!!
Tai paraginimas savęs BANDYTI VISKĄ (“Try everything“) net ir tuos dalykus, apie kuriuos tik pagalvojus nejunti emocinio pasitenkinimo. Tačiau aš turėjau (turiu) stiprią motyvaciją per supratingumą ką ir dėl ko aš tai bandau, darau.
Dalį jau praėjusių 2017m., aš praleidau išbandydama Wim Hof (“Iceman“) sudarytą metodą. Prieš pradedant metodą, turėjau išsikelti tikslus.Vieną iš tikslų užrašiau, kad noriu pasiekti, kad protas šaltį priima kaip draugą (t y jei juntu šaltį tai jo nebijau, o kaip tik sakau: Labas! aš tave jaučiu ).
2018 – uosius metus aš startuoju vainikuodama maudynėmis Lampėdžių karjere.

Linkiu Visiems valios!
Linkiu Visiems tvirtybės!
Linkiu Visiems sveikatos!!!

Maistas į dėžutę (9) ir (10)

Savistabos įžvalgos

Dalintis man labai smagu. Be to, šiuo atveju, aš vis tiek kartą per savaitę kažką gaminu vaikų užkandžiams.
Tad išsikėliau sau uždavinį, kad kartą per savaitę vaišinsiu treniruojamas moteris ir blog’e dalinsiuosi vienu receptu per savaitę.
Pirmą dalį įvykdyti sekasi šauniai, o štai antrai – neužtenka laiko. Tada pasispaudžia atsakomybės mygtukas ir prisėdu prie sprendimų/įsisąmoninimo medžio (spausti čia).

Stephen Sondheim daina „ Move on“ dainuojama:
Tai, ką pasirinkote, gali būti klaida,
bet kad rinkotės –niekada.

Taigi aš nesigailiu, kad šį uždavinį išsikėliau. Tačiau supratau, kad man gyvas bendravimas, gamta, tikri jausmai, emocijos, kai žmonės ragauja yra pirmiausia.

Susipažinkite su dar dviem receptais: Pyragėliai su raugintų kopūstų įdaru ir septynių grūdų pyragu.

Na taip jau man yra, vis kažką pakeičiu receptuose.
Pyragėliuose su raugintais kopūstais naudoju tą patį tešlos receptą kaip ir pyragėliai su špinatais ir lašiša.
Grybus šį kartą naudojau tik šviežius (esu užsišaldžiusi baravykų).

Septynių grūdų pyrago recepte yra rašoma 2 stiklinės miltų. Tas tas 2 stiklines pakeičiau į 1stiklinę speltos miltų, o antra stiklinė – beveik pilna stiklinė kukurūzų kruopų ir 2 valg. šaukštai ryžių miltų. Kitą kartą planuoju daryti kaip su obuolių pyragu be kvietinių miltų recepte.

Receptus rasite čia.

Maistas į dėžutę (8)

burgeriai

Šią savaitę susipažinkite su nuostabaus skonio vegetariškais raudonųjų ryžių ir burokėlių burgeriais.
Radau šį receptą beveik prieš metus nidosreceptai.lt.
Daugiau neverta man miklinti pirštų prie klaviatūros, nes pačios Nidos recepto pristatymas nepriekaištingas.
Receptą rasite čia.

Bandykite, ragaukite ir modifikuokite pagal savo šeimos poreikius. Aš nededu ten paminėto Buga čili padažo, vietoj žalių svogūnų laiškų galima dėti porą ar tiesiog svogūną.

 

Maistas į dėžutę (6) ir (7)

Žemai lenkiuosi atsiprašydama prieš visus skaitytojus, kad praeitą savaitę nepasirodė įrašas apie dar vieną užkandį.
Kaip bebūtumėte man svarbūs, mieli mano sėkėjai, tačiau jei reikia daryti pasirinkimą, tai renkuosi šeimą kaip prioritetą. Tikiuosi suprantate.
Šią savaitę dalinuosi dviem greitai pagaminamais receptais: Įdarytos keptų obuolių puselėsir Kukurūzų dribsnių sausainiai.

Maistas į dėžutę (5)

IMG_20171015_204241_HHT

Šios savaitės tikslas niekuo nesiskyrė nuo kitų savaičių tikslų – pagaminti tai kas sveikiau ir ką bent vienas vaikas iš dviejų valgytų.

Šios savaitės receptas paimtas iš knygos “ Beatos virtuvė“. Šiek tiek pakeistas: vietoj 200g kvietinių miltų dėjau 100g ekologiškas kukurūzų kruopas ir 100g pilno grūdo speltos miltų.

Receptą rasite čia.

Maistas į dėžutę(4)

IMG_20171011_150508

Koks ruduo be obuolių pyrago!!! O jei esate linkę kuo mažiau glitimo vartoti, tai šis pyragas kaip tik Jums.

Kažkur, kažkaip, kažkada išgirdau apie obuolių pyragą be kvietinių miltų. O įdomybės mane traukia 🙂
Tad paieškojus, žinoma, kad suradau tą receptuką (spausti čia).

Mano vaikai įvardijo kaip tobulą pyragą.

P.S. Vietoj kukūruzų miltų dėjau ekologiškas pilno grūdo kukūruzų kruopas.

Skanaus!

%d bloggers like this: