Dėmesingo kvėpavimo veikimo mechanizmas žmogaus kūne

foto su puodeliu.jpg

Kas yra dėmesingas kvėpavimo lavinimas?

Tai kryptingos pastangos įsisąmoninti ir įvaldyti kvėpavimą.

Kai išmokstame sąmoningai kvėpuoti, galime daryti poveikį savo kūnui, protui ir dvasiai.
Dėmesingas kvėpavimo lavinimas yra pagrindinis komponentas, sudarantis ĮSISĄMONINIMU GRĮSTĄ STRESO mažinimo programą.
Kvėpavimo praktikavimą sudaro dvi dalys:
1. Kvėpavimo įsisąmoninimas
2. Sąmoningas kvėpavimo valdymas.

Pirmoje dalyje mokomės tiesiog stebėti savo kvėpavimą nieko nekeisdami jame. Stebime kas vyksta, išlikdami pasyvūs stebėtojai. Nėra vertinimo, nėra lyginimosi, nėra stengimosi kažką suprasti ar „daryti gerai“. Tai budrumo, dėmesingumo ugdymo praktika.
Antroje dalyje iš pasyvių stebėtojų patampame aktyviais dalyviais. Sąmoningai valdysite savo kvėpavimą pagal tam tikras taisykles.

 Kai laviname kokį nors įgūdį ar gebėjimą, meistriškumą pasiekiame tik gerai supratę dalyko pagrindus. Visus pagrindus mes gauname mokydamiesi dar vidurinėje mokykloje. Tik deja, dažnu atveju mokydamiesi nesuvokiame visų žinių reikšmingumo, nes mūsų žvilgsnis būna nukreiptas į žinių panaudojimą išorėje, o ne dėl savęs.

Ką veikia deguonis mūsų organizme?

Visi (tikiuosi) žinom, kad kvėpuojant vyksta deguonies ir anglies dvideginio apykaita.
Deguonis patekęs į organizmą suskyla į anglies dvideginį ir vandenį cheminių reakcijų metu. Tas procesas vadinamas aerobinis kvėpavimas.
Yra keturi aerobinio proceso etapai: Picture1
1. Glikolizė
2. Pereinamoji reakcija
3. Krebso ciklas
4. Elektronų pernašos grandinė.

1. Glikolizė
Tai gliukozės skaidymo reakcija vykstanti ląstelės citoplazmoje. Pirmiausia iš šešių anglies atomų sudaryta gliukozės molekulė suskaidoma į dvi piruvato (pirovynuogių rūgšties) molekules. Šio proceso metu susidaro 2 ATP molekulės. Šiame procese deguonies nesunaudojama. 

2. Pereinamoji reakcija
Ši reakcija jungia glikolizę su Krebso ciklu – kitu aerobinio kvėpavimo etapu. Piruvo rūgšties molekulės patenka į mitochondriją.

Esant deguoniui vyksta trys procesai:
1. Piruvo rūgšties molekulės dekarboksilinamos (atskiriama anglies dioksido molekulė).
2. Piruvatas (piruvo rūgštis) dehidrinamas (atskiriamas vandenilis).
3. Gautas acetatas (2C) jungiasi su kofermentu A ir susidaro dviejų anglies molekulių acetilkofermentas A. Jis patenka į Krebso ciklą.

3. Krebso ciklas
Tai mitochondrijų matrikse ratu vykstančių reakcijų visuma. Fermentai, esantys mitochondrijų viduje, toliau skaido piruvatą. Šio ciklo metu iš vienos gliukozės molekulės susidaro po 2 ATP (adenozintrifosfatas ) ir 4 CO2 molekules.

4. Elektronų pernašos sistema
Reakcijos vyksta mitochondrijų kristose. Fermentų, esančių kristose, dėka energija išskiriama nedidelėmis porcijomis, palaipsniui, ir yra naudojama ATP sintezei. Šio etapo metu yra naudojamos deguonies molekulės ir susidaro H2O ir 34 ATP molekulės.

Taigi išsiaiškinom, kad esant pakankamai deguonies (giliai kvėpuojant) galim pasigaminti 34 ATP molekules.

Kam ATP (adenozintrifosfatas) molekulės reikalingos?

Tai pagrindinė energijos molekulė ląstelėse ir yra nepakeičiama ląstelės gyvenime. Ji kaupia cheminę energiją, kuri atpalaiduojama tam tikrų cheminių reakcijų metu. Tai suteikia energijos ląstelėje vykstančioms reakcijoms.
ATP molekulės reikalingos visiems kūno procesams, pradedant nuo medžiagų apykaitos tarp ląstelių iki kūno raumenų sugebėjimo susitraukti.
Taip pat ATP molekulės būtinos elektrinių signalų perdavimui nervų sistemoje.

Kvėpavimo ir nervų sistemos sąveikos reikšmė streso mažinime

Kiekvieną kartą, kai įkvepiame ir iškvepiame, receptoriai, esantys plaučių alveolių sienelėse, perduoda signalus apie šį veiksmą į smegenis.
Būtent šie signalai didele dalimi lemia mūsų elgesį streso akimirkomis, taip pat nuo jų priklauso mūsų pasitikėjimas savimi, sugebėjimas užmegzti emocinius ryšius su kitais žmonėmis.

Labai trumpai ir supaprastintai apie egzistuojančią mūsų kūne autonominę nervų sistemą, kuri reguliuoja visas nevalingas gyvybines funkcijas (tame tarpe ir kvėpavimą, nes inervuoja mūsų plaučius).
Ją sudaro dvi dalys: plaučių inervacija
1. Simpatinė nervų sistema, kuri dalyvauja, kai patiriame stresą, kai turime mobilizuoti savo jėgas. Tai “ kovok arba bėk“ tipo reakcijos.
2. Parasimpatinė nervų sistema organizmui reikia nusiraminimą, galimybę atgauti pusiausvyrą, jėgas, atsikvėpti, slopinti uždegiminius procesus.

 

Dažniausiai mūsų simpatinė nervų sistema veikia per daug aktyviai ( labai dažnai esame „kovok arba bėk“ režime), o parasimpatinė – daug silpniau nei reikia.
Nuo pastariosios t.y. parasimpatinės nervų sistemos veiklos priklauso, kaip mes tvarkomės  su stresu ir kitais gyvenimo iššūkiais.

Įkvėpdami daugiau oro, suaktyvinam parasimpatinę nervų sistemą. Tai nereiškia, kad atsigulame pamiegoti, kai reikia priimti svarbius sprendimus.

Reguliuodami savo kvėpavimą, mes galim palaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų nervų sistemų: simpatinės ir parasimpatinės.

Išvados

1. Išlavinę įgūdį –stebėti savo kvėpavimą – tampame dėmesingesni, budresni, labiau susikaupę.
2. Kvėpavimo stebėjimas skatina giliau įkvėpti ir tai suteikia organizmui daugiau deguonies. To pasekoje pasigamina organizme daugiau energijos (ATP molekulių).
3. Gilesnis kvėpavimas šarmina organizmo terpes.
4. Esam savo gyvenimo kūrėjai – patys įvaldom įrankį, padedantį palankiausiai įveikti stresą.

Literatūra, kuria buvo remtasi:
1. „Tiesiog kvėpuokite“ Dan Brule. 2017m.Kaunas.
2.  https://www.amazon.com/Way-Iceman-Health-Using-Cold-Training-Commitment-ebook/dp/B01N1UGTF9
3.  http://explore.wimhofmethod.com/wp-content/uploads/2014/02/wimhofmethod-Eng.pdf

%d bloggers like this: