Ramybės palėpė

Avinžirniai

Užkandžiai – tai toks “dalykėlis“, kuris priartina kaltės jausmą :)- Va ir vėl prisikramsnojau.
Tačiau yra sveikų užkandžių, kurie turtingi baltymais, sotūs. Vienas iš tokių yra skrudinti avinžirniai.
Vakar vyras lauktuvių parvežė skrudintų aviržirnių iš Nepalo. Galbūt nebūtų ir atkreipęs dėmesio, bet jau namuose mano gamintų buvo ragavęs.
 
Labai ačiū, vyreli, kad parvežei, nes paragavus orginalų skonį man gaunasi geriau gaminti. Tas pats buvo ir su Masala Tea, kai paragavau Indijoje.
Tai dar vienas žingsniukas link sveikesnio gyvenimo. Kaip pasigaminti receptų pilnas internetas. Aš gaminau pagal šį receptą. Nebijokite “žaisti“ su prieskoniais 🙂
IMG_20170512_085210

Laimė ir Mama

20160816_153143

Tikiu, kad tai kas vyksta mano gyvenime turi priežastį. Kiekvienas pokalbis, kuris atrodo nereikalingas, bereikšmis tą akimirką, kiekviena užstrigusi frazė, kiekviena ne taip besiklostanti situacija kaip planuota, man nori kažką „pasakyti“. Šį post‘o  atsiradimą nulėmė irgi keletas įvykių.

Noriu pasidalinti informacija, kuri galbūt kažkam gali padėti surasti laimę. Kompleksinis gydymas yra pats efektingiausias būdas: konsteliacijų metų aš mačiau, jaučiau, kad man mama negali daugiau duoti. Sąmoningo kvėpavimo sesijos metu turint jau tokį pajautimą, daug lengviau „įkvėpti“ priėmimą, dėkojimą.
To pasekoje ne tik pagerėjo santykiai su mama, bet ir su dukra.

„Viena iš ankstyvųjų mūsų traumų, kuri mums neleidžia judėti link mūsų laimės yra artimo ryšio su mama arba meilės judėjimo link mamos nutrūkimo trauma arba sužeidimas – kuomet mes norėjome būti priimti, norėjome būti artimi, bet mama negalėjo mums to duoti.
Ir kuomet užaugame su tokiu sutrikusiu judėjimu, kuomet judame link kitų žmonių: link brolių, seserų, link tos pačios mamos, link vyro, link žmonos, – priartėję per tam tikrą atstumą, kartais mes neleidžiame sau priartėti arčiau ir pajusti artimesnio ryšio su žmogumi. Nes didesnis artumas mums reiškia skausmą. Skausmą, kad būsime atstumti.

Tais atvejais, kai jaučiame, jog neprisileidžiam žmonos ar vyro arba kažkokiu būdu pradedame jį ar ją atstuminėti, dažnai dirbant sisteminiu būdu, visų pirma pažvelgiame į santykį ne su vyru ar žmona, o į santykį su mama.
Pirmasis ir svarbiausias santykis šiame gyvenime yra mūsų santykis su mama, per kurią ir gauname gyvenimą. Jei santykis su mama geras –sekasi ir gyvenime.
Geri santykiai su mama – tarsi dovana. Tačiau šią dovaną galime gauti tik tuomet, kai sutinkame ją priimti. T.y., kai galime priimti savo mamą tokią,kokia ji yra. Priimti suprasdami, kad visa tai, ką mama mums davė ar ko nedavė, nėra vien jos pačios indėlis. Kad už jos stovi jos mama, o už jos – močiutė ir t.t. Todėl negali būti jokių priekaištų ar pageidavimų mamai, kad pvz.: ji turėjo būti kitokia – galbūt geresnė, labiau mylinti. Nes būtent iš tokios mamos, kokia ji yra mes ir gimėme tokie, kokie esame.  Todėl ta mama, kurią turime ir yra mums ideali mama.
Dėka savo mamos mes gauname pačią didžiausią dovaną – mūsų gyvenimą. Kartu su gyvenimu gauname ir tą kūrybinę jėgą,kuri teka per tūkstančius mūsų giminės kartų.
Didžiūlė laimė, jei randame kelią link mamos. Nes jei mūsų širdyje yra vietos mamami, jei mes priimam ją – tai ir gyvenimas mus priima,o mes sugebame imti jo dovanas ir galimybes. Čia ir prasideda laimė.“

Ciklas “Gyvenimas kvėpuojant 5“

880A1028

Fb puslapyje “Ramybespalepe“ pasidalinau keliomis nuotraukomis iš fotosesijos miške:
https://goo.gl/photos/kRFzsKQXoH4BHMJFA

Tikrai verta pamaniau parašyti, nes sąmoningo kvėpavimo dėka viskas vyko…

Pulkas merginų atkeliauja į mišką. Beeinant pasisveikinu su mišku. Paprašau priimti mus į svečius.
Sustojam prie seno, labai labai apsamanojusio medžio.
Pamačius tą vaizdą ir nusprendus čia fotografuotis, rankos pačios net nesvarstant atsegė batus. Šalta, traškanti žemė, samanotas medžio kamienas po basomis pėdomis, tai buvo nuostabus jausmas. Mėgavausi…Čia norėjosi kuo greičiau užlipti at to medžio 🙂
O sekančioje mūsų sustojimo vietoje, norėjosi kurį laiką tiesiog stebėti kaip merginos fotografuojasi.
Jaučiausi laiminga. Dairiausi aplinkui.Linksmai šnekučiuojamės, juokiamės.
Man patinka tas užburiantis momentas, kai pačios akys sustoja ties kažkokiu objektu. Čia mane suviliojo žibutės ir senas nuvirtęs apsamanojęs medis bei upelis.
Pradėjau pasitikėti, pasikliauti, o svarbiausia nepraleisti nepastebėto tokio momento, kai  gyvenu kvėpuodama.
Keista, bet nei šlapia, nei šalta nebuvo. Jutau kaip minkštai atsiguliau ant miško paklotės. Jaučiausi labai patogiai, jaukiai, atsipalaidavusiai.
Dar labiau priartėjau prie šių “namų“ aplinkos, kai pakeliui į upelį klampojau per purvą :).  Upelis pažnaibė ir pamasažavo pėdutes.
Begrįžtant pastebėjau storą medį tarp kitų dviejų, kurį norėta nukirsti. Perskriejo mintis -kaip gaila. Skaudėjo.
Apie tą pačią vietą buvo nuspręsta dar pasifotografuoti. Tačiau apie medį daugiau negalvojau. Jau lyg einam namo, o man išsprūsta žodžiai – nufotografuokit mane prie tų medžių. Viskas vyksta greitai. Sustoju prie vieno prie kito vis netinka, nepatinka. Pagaliau padaro nuotrauką. Tik gavusi nuotraukas pamačiau, kad nusifotografavau prie to sužeisto medžio 🙂

Ciklas “Gyvenimas kvėpuojant 4“

Šį post’ą priskiriu irgi prie šio ciklo, nes tik sąmoningo kvėpavimo dėka kyla norai, pasirinkimai iš pajautimo.
Kai kurie mano rytai prasideda su tokia mankšta. Pratimas „lenta“ su savo begalybe modifikacijų JĖGA!!!
Vyras sako, kad muzika per daug lyriška. Daugiau reikia body pump stiliaus. Čia galima pajuokauti, kad vyrai ir moterys skirtingi arba kiekvienas turi laisvę rinktis pagal save.
Mano muzikos pasirinkimas buvo tikslingas, kai pradėjau šio stiliaus programą.
Man muzika ne tik ritmas. Ji man padeda nepamesti savęs. Ji man padeda „dirbti“ su pasąmone. Pirma daina primena, kokia yra mano pirminė idėja, kai pradėjau šią programą. Antra daina padeda sutelkti mano mintis į proto ir kūno ryšį. Trečia daina kviečia būti sau atvirai iš pat ryto.

Ciklas “Gyvenimas kvėpuojant 3“

Atsisėdu, susikoncentruoju į savo kvėpavimą. Taip aš sustiprinu savo tikėjimo būseną, kad esu visatos, visos aplinkos dalis. Kai esat įvaldę šią techniką, šią mintį, turėtumėte pajusti kaip suspurda širdis. Automatiškai nusikreipia vidinis žvilgsnis į širdį.
Štai tada aš paleidžiu savo norą, savo troškimą, savo tikėjimą kažkuo ko noriu, kad įvyktų.
Žinau, kad nesu super duper literatė 🙂 Sunkoka man parašyti straipsnį. Daug lengviau gyvai su žmogumi pasidalinti.

Tačiau aš paleidžiu norą surasti jau parašytą straipsnį. Tikiu, kad viskas jau yra surašyta kas yra svarbiausia gyvenime.

Štai randu glaustai, informatyviai, kaip mano pačios būtų parašytas straipsnis 🙂

Ciklas “ Gyvenimas kvėpuojant 2″

Draugės kvietė linksmai moteriškai kelionei į Madridą.

Sunku paaiškinti,bet buvo apėmė dviprasmiški jausmai perskaičius pasiūlyma. Užliejo mintys, kad tikrai būtų faina.  Kad ir taip retai sudalyvauju su draugemis ju pateikiamose pasiūlymuose. Tačiau kita manęs dalis -nuojauta,intuicija…- sakė,kad nevaziuok.

Nutariau nekeliauti.

Grįžusi iš kelionės, drauge papasakojo apie ši įvykį, kuris nutiko joms grįžtant į Lietuvą:

http://www.15min.lt/m/id/verslas/transportas/ryanair-skrydi-i-vilniu-nutrauke-neplanuotas-nusileidimas-lektuve-kilo-isgastis-667-771514

Grįžusi namo, papasakojau vyrui apie tą ivyki. O tas išklausęs, klausia: ar pameni dėl ko nutarei neskristi?

Prireikė kelių sekundžių kol supratau ka jis man nori pasakyti.

Nežinia kas būtų buvę, jei aš būčiau skridusi.

Viena draugė tik prisiminė vieno anekdoto mintį, kad jau lėktuvas krenta, o blondinė prašo: Dieve, gelbėk…Dievas atsako: tu ką juokauji. Aš jūs visus į ši lėktuvą 4metus rinkau.

Ciklas “Gyvenimas kvėpuojant 1“

dekingumas

Žmonės gan dažnai domisi sąmoningo kvėpavimo poveikiu klausinėdami – tai kaip pasijaus to kvėpavimo poveikis mano gyvenime?
Dabar nemažai jau straipsnių galima rasti apie sąmoningą kvėpavimą. Dažniausiai juose rašoma apie dvasinės būsenos pagerėjimą, apie sielą… Vaizdžiai rašoma apie energijos tekėjimą ir visus tuos “dalykėlius”, kuriuos sunku paaiškinti nepabandžius, nepakvėpavus kokį mėnesį.
Mano vyras domisi kvėpavimu stebėdamas iš už kampo 🙂 Jam patinka kaip aš pasikeičiau, bet matomai logika vis dar stabdo. Kartą klausia: tai kodėl visgi jūsų tiek mažai praktikuojančių sąmoningą kvėpavimą jei jau taip gerai?

Atsakymas paprastas: juk baisu lįsti į save. O jei nepatiks ką turi?
Kad “išsikvėpuoti” reikia drąsos, reikia surasti laiko: ar į užsiėmimus nueiti ar pačiam daryti kvėpavimo pratimus.

Taigi pradėjau “gaudyti” įvykius, situacijas iš savo gyvenimo, kad galėčiau apčiuopiamesnėmis formomis, situacijomis pateikti žmonėms kaip sąmoningas kvėpavimas keičia žmones.
Kadangi manau, kad parašysiu ne vieną situaciją, tai užvadinu ciklu “Gyvenimas kvėpuojant”.

Daugiau nei prieš metus, supratau ne  tik protu, bet ir širdimi, kad turiu padirbėti su savo dėkingumu. Tikslas buvo, kad sakant žodžius ” ačiū” ar “dėkoju”, tie žodžiai turėti jausminį turinį.
Iš patirties su sąmoningu kvėpavimu, konsteliacijomis, supratau, kad turiu susikurti simbolį, kuris primins man. Pats tas pasiruošimo veiksmas irgi yra reikšmingas.
Prieš beveik metus laiko, per savo gimtadienį nusprendžiau uždegti dėkingumo žvakę, ištardama visų akivaizdoje šiuos žodžius:
Dėkoju už save ir savo kūną.
dėkoju už galimybę regėti, girdėti, jausti, ragauti ir liesti.
Dėkoju už savo  namus, kuriais su meile rūpinuosi.
Dėkoju už savo šeimą ir draugus, kurių draugiją vertinu.
Dėkoju už darbą, kurį stengiuosi kuo geriau atlikti.
Dėkoju už talentus ir gebėjimus, kuriuos galiu kuo gražiau išreikšti.
Dėkoju už materialų aprūpinimą, kuris žinau, kad niekada nepablogės.
Dėkoju už viską ką esu praeityje patyrusi, nes tai man padėjo augti.
Dėkoju už gamtą ir kiekvieną gyvą būtybę.
Dėkoju už šią ir kitą dieną.
Dabar ir visados dėkoju už gyvenimą.

Visatos dažnai prašau, kad man primintų kažkaip, per kažką, jei pamirštu kažką svarbaus gyvenime. Prieš pora dienų ieškodama kitos info, akį “užkabina” straipsnis apie dėkingumą.
Vakar buvo mūsų sūnaus gimtadienis. Nuostabi saulėta diena, kaip tik pasivaikščioti ir užeiti į bažnyčią padėkoti Dievui už fantastišką sūnų, kuris yra optimizmo, linksmumo, švelnumo mokytojas.

Skaitykit, įkvėpkit save ir kažką ilgalaikio DARYKITE.

Mūsų savijauta – svarbiausia

do ypur best

Čia tik vienas iš tyrimų, patvirtinančių, kad kasdienis kvėpavimo technikų praktikavimas veikia mūsų gyvenimus teigiamai.
Sąmoningo kvėpavimo sesijų metu “atliekamas“ didžiausias darbas – išlaisvinam save, išvalydami savo “sandėliuko lentynas“ nuo nereikalingo šlamšto.
Kad mūsų savijauta, gyvenimo kokybė tolygiai gerėtų, kad nereiktų daryti kas metai “Darom“ talkos savo smegenų švarinimui, reikalinga nuolatinė pastovi priežiūra.
Kaip dantis valom kasdien, taip ir kvėpavimo pratimams turėtumėm skirti bent 3min per dieną.

Padaryk viską kas geriausia dėl savo savijautos! Tavo savijauta lemia tavo požiūrį i kiekvieną gyvenimo detalę, kiekvieną pasakytą žodį…

Svarbiausia kvėpavimas!!!

Infographic-Breathing

Kvėpavimas yra toks veiksmas apie kurį dažnai nesusimąstom. O jo reikšmė DIDŽIŪLĖ!!!
Nesvarbu apie ką aš kalbėčiau, rašyčiau – pilateso mankštą, kitą sportinę veiklą, profilaktiką, streso valdymą…- visur pirmas mano atsakymas: kvėpuok.
Norint gauti gerus rezultatus, užsiimant pilateso mankšta, pirmas namų darbas – treniruokis kvėpuoti.
Kaip kvėpuoti pilateso mankštos metu?
Štai jums pora nuorodų:
https://www.youtube.com/watch?v=83gFimG3PW4
https://www.youtube.com/watch?v=ycx3Pm4yR-8

 

 

 

Ką galiu padaryti, kad pildytusi ko noriu

Pasidalinusi su viena iš klienčių, pagalvojau galiu pasidalinti su visais čia užklystančiais 🙂
Trumpai tariant, tai pasiūlymas kaip susitarti su savo pasąmone, širdimi, kad norai pildytusi. Viena iš rekomenduojamų technikų yra vizualizacija. Pasirinkite nuotrauka, paveikslelį, emociją…tiks viskas. Tik viena svarbi sąlyga – į jį pažiūrėjus neturi kilti abejonių, nes tai reikš, kad jūsų protas (sąmonė) ima viršų. Pažiūrėjus turi apimti geros, šiltos emocijos. Turi norėtis pasakyti TAIP!!!

Pasikabinkite tokią vizualizaciją ten kur daugiausia praleidžiate laiko, kad būtų jūsų regėjimo lauke.
Galite įsirėminti ir pasistatyti prie lovos ant spintelės. Yra tyrimais nustatyta, kad pasąmonė imliausia apsnūdusioje būsenoje. O kur labiausiai būnate apsnūdę?

Man labiausiai tinkama vieta yra šaldytuvas. Neišvengiamai ryte ir vakare jį atidarau 🙂

ant pasaulio krasto

Ši nuotrauka man “sako“:
Aš suprantu, kad gyvenimas įvairus. Su bekrašte dangaus platybe t. y. daug džiaugsmo, galimybių. Tuo pačiu suprantu, kad galiu susidurti su sunkumais, kurie kaip ta uola yra kieti, gruoblėti. Mano gyvenimo tikslas yra išlaikyti pusiausvyrą tarp gyvenimo pakilimų ir nusileidimų be įtampos kūne.

Lengvo kelio link norų išsipildymo!

%d bloggers like this: